- svetimkalbis
- svetimkal̃bis, -ė adj. (2) KŽ 1. perimtas iš svetimos kalbos: Svetimkalbis žodis A1886,16. 2. svetima kalba kalbantis: Daktaras atvažiavo svetimkal̃bis Trk. Skirsiuos mergelę svetimkalbelę, nesukalbės mamužė KlvD354. ║ kurio pamatą sudaro svetima kalba: Kelis šimtmečius Lietuvoje egzistavo svetimkalbė teatrinė kultūra rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.